Literatūra

Literatūra > XX amžiaus literatūra

Kondrotas

Prozininkas, scenaristas Saulius Tomas Kondrotas (g. 1953 m. Kaune) Vilniaus universitete studijavo psichologiją ir filosofiją, dirbo redaktoriumi, dėstytoju. Išleido trumposios prozos knygas Pasaulis be ribų ( 1977), Įvairių laikų istorijos (1989), Kentauro herbo giminė (1989), Meilė pagal Juozapą (2004), romanus Žalčio žvilgsnis (1979) ir Ir apsiniauks žvelgiantys pro langą (1985). 1986 m. turistinės kelionės Vokietijoje metu Kondrotas pasiprašė politinio prieglobsčio, gyveno JAV, vėliau dirbo Laisvosios Europos radijuje Miunchene ir Prahoje. Šiuo metu vėl gyvena JAV, užsiima fotografija. Emigravęs Kondrotas bandė rašyti angliškai, tačiau reikšmingesnių tekstų nebesukūrė. Kondroto kūriniai yra pasirodę daugeliu Europos šalių; Žalčio žvilgsnis yra bene į daugiausiai kalbų (prancūzų, ispanų, vokiečių, latvių, vengrų, katalonų, graikų, olandų, danų, italų, portugalų) išverstas šiuolaikinio lietuvių rašytojo romanas.
Kondrotas laikomas vienu svarbiausių savo kartos rašytojų, lietuvių prozos modernizatoriumi, sukilusiu prieš buitinį realizmą ir nedisciplinuotą, spontanišką rašymą. Kondroto „firminis ženklas“ yra meistriškai sukomponuotos, įtampą ligi pabaigos išlaikančios istorijos, pasakojančios apie sveiku protu nepaaiškinamus, fantastinius įvykius (pavyzdžiui, apsakyme „Kolekcionierius“ kalbama apie žmogų, kuris išmoksta skardinėje dėžutėje materializuoti saulėlydžius ir ima juos kolekcionuoti). Rašytojas naudojasi ne vienu moderniosios literatūros žanru ir naratyvine priemone (detektyvinė intriga, pasakojimas iš skirtingų personažų perspektyvos Žalčio žvilgsnyje, žiedinė kompozicija Ir apsiniauks žvelgiantys pro langą), mėgsta intertekstinį žaidimą paslėptomis literatūrinėmis ar filosofinėmis citatomis, nevengdamas ir mistifikacijų. Kondroto stilius pasižymi išplėtotais ritmiškais periodais, o žodynui savitumo suteikia archajiški, iš senosios raštijos pasiskolinti žodžiai.
Kondroto naratorius nesikiša į pasakojimą ir nemoralizuoja: skaitytojas turi pats susidaryti savo nuomonę apie įvykius ir herojus. Kūrinių personažai atstovauja ne tik psichologiniams ar socialiniams tipams, bet ir tam tikroms pažiūroms, kurios išbandomos jų susidūrimais ir ginčais, jų likimais. Rašytojui rūpi universalūs klausimai – blogio ir nusikaltimo kilmė, aistrų ir dorovės principų konfliktas, modernybės ir totalitarizmo prigimtis. Šias problemas jis gvildena remdamasis mitiniais, daugiausia bibliniais pasakojimais. Pirmasis Kondroto romanas pasakoja apie XIX amžiaus pabaigoje–XX amžiaus pradžioje gyvenančios valstiečių šeimos nuopuolį, susiejama su bibliniu išvarymo iš rojaus mitu. Žalčio žvilgsnyje susiduria du žmonių tipai: senųjų papročių besilaikantys ir progreso idėja įtikėję, dorovę asmeninės laisvės kliūtimi laikantys žmonės. Rašytojas parodo, kad tradicinės visuomenės sanklodos suirimas neišvengiamas; tačiau laimės nepasiekia ir racionalus modernusis žmogus. Antrasis romanas Ir apsiniauks žvelgiantys pro langą, paremtas Kaino ir Abelio istorija, turi tarybinio totalitarizmo alegorijos bruožų: mažo Sniegovijos miestelio gyventojai iš pradžių pasiduoda diktatoriaus Konrado įtaigai, bet paskui nusikrato jo valdžios.
Nors ir nutilęs prieš daugiau nei du dešimtmečius, Kondrotas išlieka aktualiu autoriumi. Mitinį, fantastinį pradą sujungęs su moderniomis pasakojimo strategijomis, jis laikomas svarbiausiu magiškojo realizmo lietuvių literatūroje atstovu.

Laurynas Katkus

Literatūra

Kondrotas

Ar žinote, kad...